Nostalgija. Turbūt pasiutiškiausiai malonus jausmas. Bent jau
šiandien... Sedėti, klausyti geriausias akimirkas primenančios muzikos ir
tiesiog gyventi.. prisiminimais. Atrodo, viską atiduočiau, kad iš atminties
neišnyktų tie malonūs prisiminimai, pojūčiai, girdėti žodžiai. Atrodo velniui
sielą parduočiau, jei galėčiau tai pakartoti. Ir esmė tame, kad nieko
nekeisčiau, tik dar labiau mėgaučiausi kiekviena akimirka, godžiai savinčiausi
tai, kas priklausė man...kažkada, kažkurį laiką.
Kaip didžiausią brangenybę saugau tuos prisiminimus. Ir saugosiu.
Su pilna širdim, tuščiom rankoms ir nubėgusiu tušu. labanakt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą