debiliškas ruduo, o gal aš

Pirmadienis. Ir vėl prasidėjo nauja savaitė, nauji darbai, nauji planai ir naujos idėjos. Iš tiesų jau įkyrėjo tas gyvenimas, kai nieko neveikiu, tik gyvenu laukdama penktadienio. Ir kiekvieną pirmadienį tas pats. Negaliu sakyti, jog jaučiuosi pavargusi, anaiptol, nė nepradėjau įsijausti į visą šią rutiną,  bet imu jausti, kaip visa tai man darosi svetima ir nesuprantama. Turbūt pirmą kartą jaučiuosi taip, tarsi būčiau ne savo vietoje, tarsi mano draugai būtų man ne draugai, šeima ne šeima, o namai nebe mano namai. Šaltis. Visur vien tik šaltis.

Ir kiek pasauly dalykų, nuo kurių privalau atsitraukti. Malonių, bet nereikalingų dalykų. Ir tik atsitraukus bus geriau, man, jums, visiems. bet jei bent savaitę pratempsiu - aš dievas