okupuoji teritoriją manyje

Su vienu šalto vėjo dvelksmu,
Viskas ėmė ir išblėso.
O aš kaip tas katinas, plevėsa,
Lipu aukšto kalno šlaitu.
Tu nebarki manęs ir nesakyk niekada,
Kad nemoki ieškoti tiesios,
Ir nedegink šviesos žibintu,
Mano tvirtos ramumos.
Neieškok savęs manyje,
Neminėk mano vardo trumpinio,
Ir nelaikyk savajam delne trupinių,
To pyrago, kurį tau nešiau