2011 m. lapkričio 19 d., šeštadienis

jei būsi tu - būsiu aš, jei būsi tu - būsiu aš, jei būsi tu....


11/11/19

Kiekvieną rytą mes pabudę pagalvojame koks mūsų šios dienos tikslas.. O aš pabudusi pagalvojau – tiesiog egzistuoti. Ir dažnai pagaunu save ne gyvenančią, o tiesiog egzistuojančią, plaukiančią pasroviui ir niekuo nesirūpinančią. Ir šiandien aš jaučiuosi kažkiek nusivylusi.. visais, net ir savimi, kad nesugebu būti tokia, kuri galėtų kažkam įkalt į galvą, kad daro klaidą, kuri sugeba visus paguosti, bet savęs ne. Man gaila, žmogaus, kuris ritasi žemyn ir niekaip negaliu jam padėti.

Nors šiandien šiek tiek pagiriotas šeštadienis, bet aš jį kaip niekad praleidau virtuvėje, kadangi mamai šiandien ne dietadienis, tad galėjau ją palepinti vykusia lazanija ir šokoladiniu pyragu. O taip, maniškis skrandukas šiandien nelabai veikiantis.
Ir žinot, kartais gera visą dieną praleisti su namiškiais, juos lepinti ir planuoti artėjančias šventes bei dovanas. Myliu savo šeimą, nors retai jiems tai sakau, bet myliu. Ir nors kartais noriu tėtį nudėt už pamokslus, o mamą už nuolatinį kontroliavimą, bet man jie autoritetas. Ir tik šiandien pasijutau kaip urvinis žmogus, kuris gyvena ne švenčių tempu, nors jau per teliką ir reklamuojamos kalėdinės akcijos ir skelbiamos nuolaidos saldainiams.  Pernai švenčių nelaukiau, šiemet manau bus taip pat, nes per kiekvienų metų adventą tikiuosi, kad šventės bus kitokios, bet jos visad būna tokios pat, o man velniškai reikia pokyčių.
O mano garso takelyje vis  sukasi you raise me up ir shake up  x-mas, dainos, kurios primena pernykštes Kalėdas. O žiemos šventės man visad asocijuojasi su sniegu, imbieriniais sausainiais, medaus tortu ir spanguolių kisieliumi ant stalo, home alone filmu bei šiluma ir mylimiausiais bei brangiausiais žmonėmis.. nors ne visais.
Aš šiandien juodam gruze ir nesuvokiu kas dėl to kaltas. Tiesiog sėdžiu ir dainuoju: jei būsi tu – būsiu aš, jei būsi tu – būsiu aš, jei būsi tu – būsiu aš.... labanakt.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą