Jei tavo saldžioji ir išpuoselėta puikybė būtų valgoma,
Ja pamaitinčiau visus badaujančius Afrikos vaikus.
Ir jei tik perprasčiau tavo nelogišką mąstyseną,
Sugebėčiau toleruoti tave ir tokius kaip tu.
Gal tavo galvoje ir švilpauja vėjai,
Dėl to aš neteisiau ir neteisiu niekada.
Ir niekad į tave didelių vilčių nedėjau,
Nes aiškiai suvokiau, kad tu ne toks kaip aš.
Ir nors tavo rytas prasideda,
Tada, kai būna mano pietūs.
Aš kas rytą pabudus mintyse tau palinkiu,
Saldžių sapnų ir lengvų pagirių.
Mood:nostalgia
Music: Granitaz - Mano saulė


Komentarų nėra:
Rašyti komentarą