kairė/dešinė

Gyvenimas vieną dieną ima ir pakiša mums koją. O gal specialiai priverčia abejoti mūsų pasirinkimu? Aš nežinau kokio velnio visa tai, tačiau aš sutrikusi. Pasirinkau. Bet klausimas: ar gerai pasirinkau? Taip, aš galiu viską keisti. Bet kitas klausimas: ar verta keisti? Kai buvau maža, vienintelis pasirinkimas buvo: valgyti šokoladinius ar karamelinius ledus? O dabar.. Dabar aš sprendžiu tai, kas lems mano visą ateitį, gyvenimą. Ir aš nebežinau. Nebežinau ar gerai pasirinkau. Žinau, jog negerai. Nemažai paaukojau.. Ir dėl ko? Dėl to, kad kažkas man trenktų per veidą. Jau nebeskaičiuoju kelintas žmogus mane nuvylė. Ai, bet kam tai svarbu, aš gi visiems anksčiau ar vėliau pabostu. Praeis. Parėksiu, paverksiu, pasišypsosiu dirbtinai ir praeis. Visada praeina. Bet nežinau kada. Nežinau jau nieko. Ir bijau kažką spręsti. Labai bijau. Bijau taip, kad net verkti norisi. Bijau nuvilti. Ir nežinau kodėl to bijau, nes kažkodėl manęs nuvilti jau niekas nebebijo. Kam bijoti to, kas kasdien kartojasi?

Eik velniop, pasauli.
 Stovėsiu kryžkelėj ir verksiu.
Verksiu taip, kaip tu dar nematei.