December, be kind

O kas sakė, kad linksmas ir tobulas savaitgalis negali būti namie? Iš tiesų sakykit ką norit, bet jokie draugai man nepakeis šeimos. Jokio žmogaus žodis man nepakeis namiškių šilumos... Ir aplamai, atėjo laikas, kai noriu save izoliuoti. Nuo žmonių, kurie žaidžia dvigubus žaidimus, o jie man nepriimtini. Gal aš nemoku manipuliuoti ir žaisti, bet tokie dalykai man ne lygis. Aš jau geriau liksiu viena, nesuprasta, išmesta, bet nenusižengsiu žmoniškumui.
Kokio velnio aš turiu būti su tais, kuriems aš reikalinga to, kol iš manęs gali išpešti naudos? Kokio velnio aš turiu kvėpuot su jais tuo pačiu oru? Gal rytoj kalbėsiu kitaip ir to skausmo nė nejusiu, bet šlykštu žiūrėt, kai man įžūliai meluoja, kai pamiršta ir tiesiog mane meta už borto. Aš niekada nebūsiu viena, turiu artimuosius, kurie stovi už mane ir už kuriuos nebijau pastovėti aš.

Gražus gruodžio rytas, žavios snaigės ir šilti namai. Čia mano tvirtovė ir aš čia saugi. ko daugiau reikia?