Mes visi esam per dideli egoistai, kad neturėtume 'atsarginių' žmonių. TAU NEŽINOMA ŠI SĄVOKA? Tu iš kitos planetos... Aš irgi norėčiau būti iš jos ir nepatirt to bjauraus jausmo. Tai prilygsta spjūviui į veidą, kai esi reikalingas tada, kai žmogus neturi ką veikt, kai tave prisimena susipykęs su geriausiais draugais, kai prašo patarimo tada, kai atsuka nugaras geriausi draugai. Bet žinot, aš įpratus.. Kažkaip jau nebeima pyktis, kai susipykęs su draugais ir mergina, mane prisimena kažkada geriausiu laikytas draugas, pasidaro vienodai, kai patarimo prašo draugė, kuri susipyksta su saviške. It tai lyg užburtas ratas... Šiandien prisimena, rytoj jau nebe..
Tai pykdo? Anaiptol, kaip gali pykti ant rutinos? Bet šiandien mano kantrybė perpildyta. Tau reikia manęs, eik šalin, nes nebeturiu jėgų žiūrėti į dviveidžių veidus. Jų imasi darytis per daug ir aš nespėju orientuotis. Tiesiog palikit ir eikit šalin. Gi milijonus kartų taip darėt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą