tu nežinai kiek aš galėčiau

Aš ateičiau ir išeičiau. Valyčiau dulkes nuo tavo palangių, laistyčiau jau nuvytusias gėles ir kiekvieną penktadienio vakarą kepčiau tau riešutinius sausainius, pakęsčiau tavo lankymąsi topsporte ir statymą už barcą, taikstyčiausi su tavo automobilio kvapu, muzikiniu skoniu ir tavo draugų nejuokingais prikolais, aš toleruočiau tavo aistrą bereikšmiams dalykams, mylėčiau net tavo neauklėtą šunį, kuris lipa ant lovos ir neklauso net kviečiamas vardu, aš pakęsčiau tavo snobę mamą, valgyčiau tavo keptą pridegusią kiaušinienę ir su malonumu eičiau su tavim į kiną, žiūrėti siaubo filmų, aš lydėčiau tave pirkti automobiliui žieminių padangų, ir turbūt niekada neverkčiau, vyniočiau tau aplink kaklą šaliką, kad gerklės neskaudėtų, aš šildyčiau tau pieną su medum kai karščiuotum, plaučiau tavo alumi apipiltą megztuką ir nepatikėsi su kokiu pasimėgavimu kločiau tau lovą, aš šypsočiausi gavusi iš tavęs nevykusią dovaną, man nereiktų vonios rožių ar brangaus šampano, iš tiesų su tavimi man jau nieko nereiktų.