family

Pastaruoju metu gyvenimas pilnas įvairiausių vertybių: meilė, draugystė, ambicijos, laisvė, tačiau kur dingsta šeima? Mes turime tiek daug draugų, kad jų net ant vienos rankos pirštų nebe suskaičiuojame, turime tiek pažįstamų, kad nespėjame su jais sveikintis, tačiau ar visi jie mums padės, išties pagalbos ranką bėdoje? Aš pati esu užtikrinta, kad visi mano draugai nė nesiteiktų man padėti, nesirūpintų ar man gerai, ar blogai, nes šiaip ar taip, visi jie vienodi. Aplamai, pastaruoju metu visi žmonės pasidarė tokie egoistai, kuriems terūpi nauda. Ir kaip apverktina ir graudu, kai daugelis tokią didelę reikšmę teikia meilei. Ji ateina ir išeina, o šeima lieka. Niekas neatperka šeimos šilumos, palaikymo ir stiprių apkabinimų, nes į tėvus gali kreiptis visada, galima padėti galvą jiems ant kelių ir jaustis saugiu. Už tai ir myliu savo tėvus, kurie geriausi šiame pasaulyje, su savo nuodėmėmis, tačiau pilnomis širdimis šilumos.