just give me a reason

Mus gyvenimas taip skaudžiai baudžia, kad nė nenumanom kur dėtis, tačiau tai yra visa esmė. Gailestis ir mokymasis iš savų klaidų. Gaila, kad nežinau kuo prasikaltau. Gyvenime, pasakyk man tai. Nebesikreipiu į Dievą ar likimą, nes jie jau senai manęs nebegirdi. O gal aš jų nesiklausau, nes bijau išgirsti trumpą atsakymą: viską darai blogai.
Aš žinau tą. Žinau, kad susimaunu kiekvienam žingsnį, žinau, kad nesu verta visko, ko labiausiai trokštu ir kas man svarbiausia. Iš tiesų kartais tikrai norisi tik visų atsiprašyt, paglostyt rankas ir prižadėt, kad niekad nebesirodysiu jūsų gyvenimuose, nes aš tik skaudini temoku. O ne veltui sakoma, kad kas nuolat skaudina kitus, galiausiai lieka vienas. Aš likau. Su tuščiais delnais, pilna širdim ir svajonėmis, kurios jau nieko nebesitiki. Būkit stiprūs.