akys nemato - širdies ale neskauda

Sako neapsimoka. Žinau. Visiškai neapsimoka, bet niekaip negaliu to įkalt sau į galvą. Neapsimoka. Žinau? O gal tik apsimetu, nesugebėdama paleist to, kas jau senai nebe mano. Saugau suknistus trupinius ir bandau iš jų sulipdyti kažką paguodžiančio, nesuvokdama kaip žeidžiu...save.
Bet kaip bebūtų, noriu dingt. Nes akys nemato - širdies neskauda.