Vienatvė. Kažkoks neapibrėžtas jausmas, nors turbūt kiekvienam labai artimas ir puikiai pažįstamas. Nes kiekvienas yra jautęsis vienas, yra pajutęs tą būseną, kai nebėra į ką remtis, nėra peties, ant kurio galėtum verkti. Tačiau aš nesijaučiu vieniša, aš turiu kam padėti galvą ant kelių ir išliet visas problemas, aš turiu kam paskambint ir paprašyt atvažiuot su karštu obuoliu pyragu ir kaloringu pienišku kokteiliu.
Bet iš esmės vienišu jautiesi ne tada, kai nieko nelaukdamas - tikiesi, kad kažkas ateis, bet kai laukdamas žinai, kad neateis.. skaudu, bet tikra. gal ir gerai.



Komentarų nėra:
Rašyti komentarą