Aš nematau reikalo galvoti apie
žmogų, kuriam px kur aš esu ,ką veikiu, kur einu ir su kuo būnu, aš nematau
prasmės gaišti laiką žmogui, kuriam vienodai kiek ilgai aš gyvensiu, kur mirsiu
ir aplamai, kuriam nusispjaut ar aš vis dar egzistuoju. Aš gerbiu žmogų už tai,
koks jis buvo, bet ne už tai, koks jis dabar.
Ir nesitikiu, jog užtrenkus duris,
atsivers langas. Sukuosi ant kulno ir išeinu. Nors palieku didžiąją dalį savęs.
O dabar aš tenoriu žiemos, skanių sausainių, trupininio pyrago, balintos kavos su grietinėle ir cinamonu bei.. šilumos
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą