Skauda galvytę, pilvuką ir širdutę. Nežinau kodėl. Turbūt
tai artėjančio rudens simptomai. Daugelis skundžiasi, jog nelaukia ir nenori
rudens. Nežinau ar galiu jiems pritarti ar ne. Tiesiog atsivers dar vienas
gyvenimo puslapis, kuriame nė neįsivaizduoju kokie hieroglifai bus išraižyti. Su
baime versiu tą lapą, tačiau ir vėl eilinį kartą vilsiuosi, jog šis rugsėjis ir
aplamai ruduo, bus geresnis už praėjusį. Jau šiandien į gilesnius spintos
kampus sugrūdau vėjyje plazdančias pajūrio sukneles, atviras basutes. Liko
septynios vasaros dienos, paskutinės ramios vasaros dienos. Ir žengsiu į naują
nežinomybę. Eilinį karta vildamasi kažko, kas į mano kiemą atneštų kažką
jaukaus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą