Aš neberašau, nebeskaitau ir nežinau kodėl taip viskas.
Atsiprašau.
Tik dešimt dienų ir į mūsų namų langus pasibels vasara. Kaip
ir pernai, plaksim bananinius kokteilius, valgysim kriaušinius ledus, kepsim
lauko kepsnius ir gerdami Utenos alų, leisim uodams zvimbti paausy. Bet ar iš
tiesų vasara bus tolia pati, kaip
pernai? Iš esmės, praeita vasaras buvo... drąsiai sakau, jog geriausia iš visų
patirtų. Džiugu, kad per ją suvokiau kas iš tiesų yra mano draugai, suvokiau
kokia esu ir kokia noriu būti ir turbūt geriausia tai, jog pažinau tokius
žmones, kurie į mano gyvenimą įnešė tiek daug šiltų akimirkų, kurie dabar tėra
tik patys šviesiausi prisiminimai. Aš nesiskundžiu ir neteigiu, jog man gaila
to, kas buvo. Iš tiesų gaila, bet gal jau geriau turėti, prarasti ir vėliau su šypsena prisiminti, negu iš vis nepatirti.
Bet aš taip galvoju tik šiandien, kaip bus rytoj, nežinau.
Taigi, traukit iš giliausių spintų kampų basutes, gėlėtas
sukneles ir ruoškitės vasarai. O aš vis einu gert kavos, mokytis istorijos ir..
šypsotis, prisiminus praeitą vasarą.su tuščiais delnais
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą