Nauji metai, vieni sveikina, kad jie paskutiniai, kiti tik juokiasi iš visų tų kalbų. Kas kart, kai prasideda naujieji metai, mes sau papilame krūvas pažadų, kurie yra tik priedanga apsimesti tais, kokiais norime būti, bet niekada nebūsim. Visų galvose pasipila mintys: mokysiuosi, negersiu, nerūkysiu, nesikeiksiu, nemeluosiu, nesipyksiu su kitais. Tačiau aš šiandien nieko sau nežadu. Nedarau knygų sąrašo, kurias žadėsiu skaityti, nerašysiu jokių pažadų, tik iš visų jėgų stengsiuosi tapti ta, kuria visada svajojau, nes dabar man jau niekas netrukdys.
Pernai naujuosius sutikau su pilnais delnais svajonių, laimės ir meilės, o šiuos metus pasitikau tuščiais delnais, be svajonių.
Tačiau brendu iš blogų minčių ir blogų dienų. Kaltinau save, kad praleidau savo šansą, bet...turbūt nelemta. Baigiu priprasti prie tos minties, kad tam tikri dalykai lemti ne visiems.Ne visi gimė po ta laiminga žvaigžde....
Tačiau mano sąžinė švari, nes ne aš šiku kažkam gyvenimą, ne aš vėjais leidžiu draugystę, kuri man davė tiek gražių akimirkų. Ne aš spjaunu į veidą tai, kuri mane gelbėjo bėdose ir valė ašaras nuo skruostų, ne aš...
Ir visiems linkiu tik vieno, gimkite po laiminga žvaigžde.

Labai geras post'as ir nuotrauka graži :)
AtsakytiPanaikintiAš sau nieko nežadu, ypač tokių dalykų kurių tikrai nemanau ar įvygdisiu.