Gal tu negyvensi rytoj, gal nebeausi ilgesio vijų,
Gal aš nebeklausiu kodėl, negaliu pasistiebusi pasiekti jų.
Tu nepamiršk išeidamas pro duris, palikti savų delnų šilumos,
Ir nuolat mintyse sau kartok, kad dabartis, niekada jau nebe pasikartos.
Šiandien nepaleisk, iš savo delnų, laimės balandžio,
Kuris nebegrįš iki kitų metų šalto gruodžio pradžios.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą