Jei dar vakar vakare kas nors būtu paklausęs ar daug galiu, nė negalvojus būčiau atšovus, jog daug.
Bet šiandien kita dienas, jau ir kitas vakaras.
Tikrai, vakar buvau kupina entuziazmo, optimizmo ir būčiau tvirtai teigus, jog aš galiu viską: parduot sielą, širdį, viską ką turiu !
Bet šiandien viskas kitaip. Jaučiuosi šlykščiai. Nesu gyvenime taip pasijutus, kai esi tuščia vieta. Niekas. Nulis. Kai niekas manęs nesiklauso. Kaip priekaištauja, jog nesakau kas atsitiko, neatsiveriu, bet vos man prasižiojus - numoja ranka. Aš niekas, ir puiku.
Nenori nereikia, jei norėsi...ne, Tu nenorėsi.
Ir nuo šiandien aš pradedu gynybą. Nepulsiu, o kaip tik atsitrauksiu. Nes jaučiu, kad esu ten, kur manęs nelaukia.
Okey, aš suprantu, bet su drauge aš niekad taip nesielgčiau. Jei ji man rūpėtų, ar bent jau vaidinčiau, kad rūpi.
Bet vistas tvarkoj. Aš nepykstu. Šiandien man nereikia nieko.
Nes jaučiuosi kaip mažas šunytis, kuris sukas kitiem po kojom ir neturi savo žmogaus, neturi to, kuris galėtu šiltai apkabint.
Eilini kartą lieku viena.
Au-au-aauuu !
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą